Žagarė

Žagarė geriausiai žinoma dėl Žirgų, Žagarės dvaro ansamblio, Žagarės vyšnių festivalio, Žagarės žydų bendruomenės ir Žagarės likerio, (kuris beveik niekuo su ja nesusijęs) tačiau tai ne viskas, o ir vienos dienos Jums nepakaks aplankyti visas lankytinas vietas. Žagarė – tai šiauriausias Lietuvos miestas, įsikūręs visai šalia Latvijos sienos, garsėjantis ne tik vyšniomis, bet ir turtinga istorija, unikalia gamta bei gyva kultūra. Miestelis žavi savo autentiškumu: čia išlikęs vienas seniausių Lietuvoje dvarų ansamblių – Žagarės dvaras, kurio pradžia siekia XVI a., o aplink jį plyti net 70 hektarų parkas, išraižytas takais, želdynais ir vandens telkiniais. Dalis šio parko priklauso Žagarės regioniniam parkui, kuris saugo išskirtinį kraštovaizdį – Žagarės ozą, Švėtės upę, karjerus, ežerus bei istoriškai svarbias vietas. Žagarė turi net tris žirgynus, todėl čia dažnai lankosi žirgų sporto mėgėjai. Kasmetinis Žagarės vyšnių festivalis – tai vienas garsiausių vasaros renginių Lietuvoje, pritraukiantis dešimtis tūkstančių lankytojų koncertais, mugėmis, meno instaliacijomis bei naktiniais pasirodymais. Greta jo gyvuoja alternatyvusis Fringe festivalis, menantis žanrų įvairovę – nuo teatro iki performansų. Paplūdimiai, įvairios pramogos vaikams prie Žvelgaičio ežero, kempingas, tikra itališka picerija, įrengtos iškylų vietos bei pėsčiųjų takai, todėl čia puikiai jaučiasi ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjai, ir tie, kurie ieško ramybės gamtoje. Miestelyje rasite visą reikalingą infrastruktūrą: Žagarės gimnaziją, vaikų darželį, gyvą kultūros centrą, aktyvią seniūniją, Gintarinę vaistinę, šiuolaikišką ambulatoriją, Meliva InMedica kliniką, kirpyklas, grožio saloną, 3 didesnes ir kelias mažesnes parduotuves, keletą kavinių. Nors mieste gyvena apie 1300 gyventojų, vasaromis jame apsigyvena kelis kartus daugiau žmonių – tiek poilsiautojų, tiek žemiečių, grįžtančių į savo sodybas. Žagarė – tai gyvas, saugus ir draugiškas miestelis, kuriame senoji architektūra dera su šiuolaikinėmis iniciatyvomis, o kiekvienas apsilankymas tampa patyrimu.

Žagarėje laukiami naujakuriai!

Kodėl verta jaunai šeimai rinktis gyvenimą Žagarėje? Ieškote vietos, kur galima ne tik ramiai gyventi, bet ir auginti vaikus, kurti ateitį bei turėti daugiau laiko vienas kitam? Žagarė – nedidelis, bet išskirtinai draugiškas miestas šiaurės Lietuvoje – vis dažniau patenka į jaunų šeimų akiratį. Ir tam yra labai svarių priežasčių. 

Mažos nekilnojamojo turto kainos. Vienas didžiausių Žagarės privalumų – ypač patrauklios būsto kainos. Čia dar galite įsigyti erdvų namą ar sklypą už sumą, už kurią kituose miestuose tektų skolintis kelioms dešimtims metų. Tai puiki galimybė jaunoms šeimoms turėti savo nuosavus namus, be ilgalaikių paskolų.

Darželis be eilių – ramybė tėvams. Vienas dažniausių galvos skausmų didmiesčiuose – darželiai su milžiniškomis eilėmis. Žagarėje – visai kita situacija. Modernus darželis, visada priimantis vaikus be laukimo, leidžia tėvams planuoti gyvenimą be streso. Vaikai lanko ugdymo įstaigą, kurioje jauku, saugu ir daug dėmesio skiriama individualiam vaikų ugdymui.

Tobula Žagarės gimnazija. Mokyklinis amžius čia taip pat ne problema – Žagarės gimnazija garsėja aukšta mokymo kokybe, šiuolaikišku požiūriu ir aktyvia bendruomene. Mažesnės klasės, individualus dėmesys ir įtraukus ugdymas sukuria palankią aplinką mokiniams augti ir tobulėti. 

Švari gamta ir kokybiškas laikas su šeima. Gyvenimas gamtos apsuptyje – ne svajonė, o kasdienybė. Žagarė įsikūrusi nuostabiame gamtos kampelyje, šalia Žagarės regioninio parko. Tai reiškia, kad savaitgaliai su šeima gali virsti žygiais, pasivaikščiojimais ar dviračių išvykomis – be jokio triukšmo, spūsčių ar taršos. 

Galimybės dirbti ir kurti. Šiuolaikinis gyvenimas nebūtinai reiškia kasdienį važiavimą į ofisą. Dirbantiems nuotoliniu būdu – Žagarė ideali vieta, kurioje ramybė ir maži pragyvenimo kaštai leidžia sutelkti dėmesį į darbą. Taip pat – daug erdvės smulkiajam verslui: mažos išlaidos, aktyvi bendruomenė, turizmas ir renginiai kuria terpę naujoms iniciatyvoms. 

Norintiems darbo regione – puikios galimybės įsidarbinti Joniškyje, Skaistgiryje ar Naujojoje Akmenėje, kurios lengvai pasiekiamos. Nemokamas Joniškio rajono viešasis transportas leidžia patogiai judėti tarp miestų, o visos siuntų tarnybos ir paštomatai užtikrina patogų šiuolaikinį gyvenimą.

Kviečiame kurti savo ateitį Žagarėje. Žagarė – tai miestas, kuris tinka jaunoms šeimoms, siekiančioms daugiau kokybės už mažesnę kainą. Tai ne tik ramybė, bet ir galimybės. Ne tik graži gamta, bet ir realus potencialas.  Jei svajojate apie gyvenimą, kuriame vaikai saugūs, namai – nuosavi, o aplinka – įkvepianti, Žagarė laukia jūsų.

Apsilankykite, pajuskite ir pasilikite.

Žagarės istorijos fragmentai

Raktuvės pilis ir Žagarė pirmą kartą paminėtos 1198 m. Ši pilis buvo viena iš svarbiausių žiemgalių genties pilių, vėliau Žagarė vėl minima 1473 m. XVI a. raštuose jau vadinama miestu. Dėl palankios geografinės padėties (kelias į Rygą ėjo per Žagarę), XVII amžiuje, dešiniajame Švete krante, pradeda augti naujas miestas – vadinamas Naująja Žagare, kuris greitai aplenkia Senąją.

XVIII amžiuje Žagarė tampa labai svarbiu prekybos centru Šiaurės Lietuvoje. Mugėse atvyko prekeiviai iš Rusijos, Vokietijos, net Anglijos. Buvo kelios bažnyčios, maldos namai, mokyklos: gyveno skirtingų tautybių žmonės – lietuviai, latviai, vokiečiai, žydai, rusai. Žagarės turguje buvo parduodama ir perkama žemės dirbinių, druskos, odos, geležies. XIX amžiuje mieste dirbo daugybė geležies manufaktūrų, sagų, virvių parduotuvių, balinamų drobių, vilnos ir žvakių fabrikų, vyno daryklų ir alaus daryklų bei daugybė pavienių amatininkų. Gyventojų mieste nuolat daugėjo: 1861 m. gyveno 4185 žmonės, 1914 m. – 14000 m., tačiau pirmojo pasaulinio karo pabaigoje Žagaros vaidmuo sumažėjo, kai per Joniškį buvo nutiesta geležinkelio linija Šiauliai – Ryga. 1923 m. Žagarėje gyveno 4730 žmonės.

Žagarės žydai

Žydų bendruomenė – svarbi Žagares istorijos dalis. Žydai Naujojoje Žagarėje įsikūrė XVIII amžiaus pirmoje pusėje, kai žydams buvo leista įsikurti kunigaikščio Umiastovskio žemėse.  1712 m. Gaisro, epidemijų ir karų metu žuvo daug Senosios Žagarės gyventojų, todėl čia pradėjo formuotis didelė žydų bendruomenė. Žagarės žydų bendruomenė garsėjo rabinais ir pamokslininkais. Senojoje Žagaroje gyveno rabinai Jekutielis-Zalmanas, Kalonimas Goldsteinas, Duberis Rabinovičius, Izaokas-Aizikas Rabinovičius, Chaimas Lurje, Cemachas Zaxas, Cvi Predmeiskis. Naujojoje Žagare rabinai buvo: Simonas Hurvičius, Elijas Shikas, Uri-Davido Apirionas, Chaimas – Cvi Broide, Jokūbas-Juozapas, Bencionas Feldmanas, Jokūbas Kacas, Chaimas Corbas, Izraelio Reifas, Judas-Leifas Reifas. Žagarėje gimė visame pasaulyje garsus Talmudo tyrinėtojas Rafaelis Nathanas Rabinovičius (1835–1888) . Žagarėje taip pat gyveno garsus rabinas ir talmudų mokslininkas Vilkas Lipkinas. Jo sūnus, garsusis rabinas ir pamokslininkas Izraelis Lipkinas (1810–1883), gimė ir augo vienos seniausių arbatos pardavimo įmonės Wissotzky Tea įkūrėjas. Vulfas Kolonimas Visockis (1824 – 1904).

 Tarpukariu čia gyveno 8000 žydų arba 57% gyventojų. Senųjų ir Naujųjų Žagarių žydai turėjo atskiras kahalas, sinagogas, kapines, rabinus, tačiau Antrasis pasaulinis karo metu vykdytas genocidas sunaikino Žagarės žydų bendruomenę.

Žagarės istorija tęsiasi ir šiandien, jūs turite apsilankyti Lietuvoje – Žagarėje.